Naujienos

Joniškio kultūros centro salėje „Po palme“ nuo rugsėjo 22 d. iki gruodžio 12 d. veiks Valdemaro Šemeškos paroda – „Lentynos“.

VALDEMARAS ŠEMEŠKA

Apie dailininką:

Dailininkas gimė Druskininkų kurorte 1956 m. birželio 2 dieną. 1989 m. sėkmingai baigė Vilniaus dailės akademiją. Iki 1990 m. dirbo Varėnos KMK dailininku, nuo 1991 m. iki dabar – Varėnos J. Čiurlionytės menų mokykloje dailės mokytojas, dirbo dailės mokytoju įvairiose mokyklose Varėnoje ir Alytuje. Šiuo metu dailininkas gyvena ir kuria miške netoli Varėnos. Be tapybos, su įvairiomis grupėmis, groja bliuzą ir roką lūpine armonikėle, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose ir koncertuose.

Nuo 1988 m. menininkas dalyvauja įvairiose grupinėse ir autorinėse parodose, projektuose, vasaros pleneruose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir t.t.).

Dailininkas tapo įvairias kompozicijas, portretus, natiurmortus, peizažus. V. Šemeška – realistas, jo kūrybinis variklis – pats gyvenimas, be melo, sutirštintas jausmų ir emocijų, prasiveržiančių ryškiais potėpiais, formomis ir spalvomis.

Tikri pasakojimai, socialinės, istorinės, politinės, religinės, buitinės problemos kartu su karčia tiesa, kuria menininko įsivaizduojamą pasaulį, įkvėptą ir išprovokuotą tikrovės. Temos dažnai virsta ciklais, priversdamos žiūrovą į paveikslus pažvelgti vis giliau, „apžiūrėti“ iš visų požiūrių ir pozicijų, tiek žavintis gamtos grožiu, tiek iškeltomis socialinėmis problemomis. Kiekvienas paveikslas yra mažas romanas, nukeliantis žiūrovą į šimtus puslapių tikrojo ir išsigalvoto pasaulio. Ryškios ir blankios spalvos, drąsios ir ramios formos – tai viskas, ko reikia stipriai ir gerai kelionei aplink šį pasaulį.

LENTYNOS

7 paveikslai

Didysis senovės žiniuonis Hermis Trismegistas teigė: „Dievas suteikė septyniom dvasiom valdžią stichijoms ir galią iš jų kurti žvėris ir augmenis“.

7 dainos, 7 giesmės, 7 pasakos, 7 pasakojimai, 7 poteriai, 7 žmonės, 7 likimai, 7 gyvybės, 7 sveikatos, 7 meilės, 7 laimės, 7 tiesos, 7 apgaulės, 7 išdavystės, 7 kolonos, 7 tautos, 7 civilizacijos, 7 valstybės, 7 kalbos, 7 kūnai, 7 gimimai, 7 karaliai, 7 žudikai, 7 dovanos, 7 sielos, 7 angelai, 7 nusidėjėliai, 7 teisėjai, 7 mokytojai, 7 sveiki, 7 ligoniai, 7 daktarai, 7 žemdirbiai, 7 išminčiai, 7 kvailiai, 7 pranašai, 7 vaikai, 7 moterys, 7 vyrai, 7 seniai, 7 raganos, 7 savaitės dienos, 7 natos, 7 planetos, 7 vaivorykštės spalvos, 7 mėnulio fazės, 7 virsmų metai, 7 Grįžulo žvaigždės, ir viskas – 7, 7, 7, 7, 7777....ir septyni.

7 laikomas vienu svarbiausių skaičių numerologijoje.

Viskas tilpo į šiuos septynis paveikslus, kuriuos galima apibūdinti vienu žodžiu – CIVILIZACIJA.

Lentynos, kuriose gyvena racionalus ir iracionalus pasaulis, kur aiški sąmonė ir nesuprasta pasąmonė. Lentynų paviršutiniame, pirmiausia matomame gerai atpažįstamų ir simboliais tapusių daiktų chaose, už mums perskaitomų ženklų – griežta ir mažai žinoma, paslapties rūke skendinti Visatos pasaulio tvarka. Čia gyvena senas knygininkas – bibliotekininkas, mokslo burtininkas, žiniuonis, knygų pasaulio išminties saugotojas. Savo senatvės bergždžioje vienatvėje ir jos neįgalume jau nebeturintis kam perduoti savo žinių, skausmingai likęs vienas ir jau negebantis pasiekti knygų lentynų viršaus, jis juda į išlaisvinančią Šviesą, kurios siekė visą gyvenimą ir kurią skleidžia Kolona. Koloną jam, tarsi amžinąjį pažadą, knygų, t. y. žinių, saugyklai dovanojo antikos deivės. Atėnė prigrasino ją saugoti, o Temidė – tinkamai apkamšyti, kad stipriai tarp knygų laikytųsi. Deja, senatvė fizines jėgas iš žiniuonio atėmė, mokiniai ėmė jo neklausyti, ir senis su savo tiesomis liko vienas. Su visomis lentynomis, kuriose gyvena racionalus ir iracionalus pasaulis, kur aiški sąmonė ir nesuprasta pasąmonė. Išdidi Kolona, neturėdama kas ją prilaiko, pajudėjo ir pradėjo griūti.

Pasaulio tvarkos ar netvarkos perėjimas į kitą būvį ženklinamas praradimais – griūvanti ir sugriuvusi Kolona yra visa ko pabaiga – skaudi ir nesugrąžinama. Liko griuvėsiai, sniegas ir užmarštis, o galiausiai – tik išsigandusių, pasimetusių, tiesiog net nespėjusių susigaudyti, kas atsitiko, pilki, nuostabos, skausmo ir išgąsčio sužaloti sielų veidai. Sielų, kurioms nereikėjo nei Mokytojo, nei visos pasaulio išminties. Visa mūsų, visa žmonijos išmintis – knygose, kurios yra lentynose.