Naujienos

Atgal

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Istorija, prasidėjusi Joniškyje

2026 09 24

Rugsėjo 23 d. Joniškio kultūros centre paminėtos Europos paveldo dienos. Istorijos ir muzikos vakaras „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Istorija, prasidėjusi Joniškyje“ pakvietė iš arčiau pažinti Joniškyje gimusios iškilios Lietuvos kultūros ir visuomeninio gyvenimo asmenybės gyvenimą, kūrybą bei palikimą.

Europos paveldo dienos kasmet skatina iš naujo pažvelgti į mus supantį kultūros paveldą. Jį saugo ne tik pastatai, vietos ar išlikę istorijos ženklai, bet ir žmonės bei jų istorijos, suteikiančios toms vietoms prasmę. Renginį planuota surengti prie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gimtojo namo, buvusio Joniškio vikariato. Dėl nepalankių oro sąlygų vakaras buvo perkeltas į Joniškio kultūros centro koncertų salę, tačiau renginio pasakojimas vis tiek sugrąžino į vietą, kurioje 1886 metais prasidėjo Sofijos gyvenimo istorija.

Vakaro metu į Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę pažvelgta ne tik kaip į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo bendrakeleivę, bet kaip savarankišką, išsilavinusią ir veiklią asmenybę. Sofija buvo rašytoja, pedagogė, literatūros kritikė, kalbos puoselėtoja ir visuomenininkė, kuriai rūpėjo lietuvių kalba, kultūra, švietimas ir visuomenės gyvenimas. Pasakojimas vedė per skirtingus jos gyvenimo etapus: vaikystę, pažintį su Juozu Tumu-Vaižgantu, studijų metus, dalyvavimą lietuvių moterų judėjime, pažintį ir bendrą gyvenimą su M. K. Čiurlioniu. Prisiminus anksti nutrūkusį jų bendrą kelią, dėmesys skirtas ir ilgam bei aktyviam Sofijos gyvenimui po vyro mirties.

Ji mokytojavo, dėstė universitete, rūpinosi lietuvių kalbos puoselėjimu, veikė Lietuvos moterų taryboje, dalyvavo tarptautiniuose moterų suvažiavimuose. Nuo 1929 metų Sofija buvo Lietuvos delegacijos Tautų Sąjungoje narė. Jos namuose Kaune vykę „kalbos šeštadieniai“ suburdavo kalbininkus, rašytojus, vertėjus ir pedagogus, o iš šių susitikimų ilgainiui išaugo žurnalas „Gimtoji kalba“. Vakaro pasakojime prisiminta ir Sofijos kūryba. Ji rašė dramas, komedijas, apsakymus, poemas, literatūros ir meno kritiką bei publicistiką. Jos rašytinis palikimas vėliau sugulė į aštuonis „Raštų“ tomus. Prisimintas ir itin svarbus jos gyvenimo pasirinkimas. Nacių okupacijos metais Sofija kartu su dukra Danute ir žentu Vladimiru Zubovu prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Už šią veiklą ji buvo pripažinta Pasaulio tautų teisuole.

Sofijos gyvenimo istoriją lydėjo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ muzika. Diriguojant Mindaugui Žalaliui skambėjo M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, jo chorinė kūryba bei šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai. Programoje klausytojai išgirdo ir Donato Zakaro „Laiškus Sofijai“, Jurgio Kubiliaus „Sofijos sapną“ bei Zitos Bružaitės kūrinį „Ar vėjai pūtė“.

Istorija ir muzika leido dar kartą prisiminti, kad už gerai pažįstamos Čiurlionio pavardės buvo Sofija su savo kūryba, idėjomis, pasirinkimais ir reikšmingu indėliu į Lietuvos kultūrą bei visuomeninį gyvenimą.

Nuoširdžiai dėkojame Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“ ir jo vadovui už muziką, lydėjusią Sofijos istoriją, bei visiems renginio dalyviams, kartu praleidusiems Europos paveldo dienų vakarą.

Projektą finansuoja Joniškio rajono savivaldybė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektų finansavimo programą.

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Istorija, prasidėjusi Joniškyje