Naujienos

Minint 175-ąsias Mato Slančiausko gimimo metines, Joniškio kultūros centras įgyvendino projektą „Matas Slančiauskas: istorijos ir kultūros sąšaukos“, sujungusį bendruomenę per žygį, pasakojimo meną ir muziką.

Trijų renginių ciklas įtraukė įvairaus amžiaus dalyvius ir sujungė skirtingas kultūrines raiškas, kviesdamas ne tik prisiminti, bet ir naujai pažinti Slančiausko asmenybę.

Atminties ženklas tėviškėje ir žygis per istoriją

Kovo 11-ąją, simbolinę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Mato Slančiausko tėviškėje Trumpaičiuose prasidėjo Etno žygis „Mato Slančiausko takais“. Renginys subūrė apie 120 dalyvių – moksleivių, mokytojų ir krašto gyventojų. Čia, kur gimė švietėjiška ir tautosakinė Slančiausko misija, iškilmingai atidengtas tautodailininko Kęstučio Zastarskio sukurtas atminimo suolas – simbolinis paminklas knygnešystei ir lietuviško žodžio išsaugojimui.

5 kilometrų maršrutas vedė per vietoves, susijusias su Slančiausko veikla. Žygeivius lydėjo muziejininkų ir bibliotekininkų pasakojimai, atgaivinę ne tik faktus, bet ir gyvą santykį su istorija. Dieną vainikavo folkloro ansamblio „Dainoriai“ koncertas bei folkšokiai, į kuriuos įsitraukė ir jauni, ir seni.

Pasakojimai, kurie jungia kartas

Balandžio 25 dieną Rudiškių seniūnijos salėje skambėjo gyvas žodis – čia vyko Pasakotojų šventė „Kitą kartą...“. Renginį vedė žinomas pasakotojas Viktoras Stanislovaitis, geriau pažįstamas kaip Dėdė Juzė, o į sceną lipo pasakoriai iš Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio rajonų. Tarp jų – ir vaikai, ir suaugusieji, pasiryžę pasidalyti gyva tautosaka, prisiminimais ir linksmais nutikimais.

Poetinė Slančiausko pusė – per muziką

Gegužės 16-ąją vykęs romansų vakaras „Mačiau ramunę baltą“ atvėrė mažiau žinomą Mato Slančiausko kūrybos pusę – jo poetinį santykį su pasauliu. Šio vakaro metu skambėjo romansai pagal Slančiausko eiles, taip pat ir kiti lietuviški romanso žanro kūriniai. Į sceną žengė folkloro ansamblis „Nalšia“, Joniškio KC romansų grupė „Ašalia“ bei Rudiškių skyriaus ansamblis „Rudbala“.

Slančiausko palikimas – gyvas bendruomenėje

Šis projektas įrodė, kad kultūrinė atmintis nėra muziejinė lentyna – ji gyva, jei leidžiame jai gyvuoti. Nuo atminimo suolo, papildžiusio viešąją erdvę Trumpaičiuose, iki jauno žygeivio, pirmą kartą išgirdusio, kas buvo knygnešiai – kiekvienas šio projekto akcentas prisidėjo prie Mato Slančiausko asmenybės aktualizavimo ir mūsų pačių ryšio su savo šaknimis stiprinimo.

Bendruomenė čia nebuvo tik žiūrovė – ji tapo šios istorijos pasakotoja, saugotoja ir kūrėja.

Projektą finansuoja: