Naujienos

Atgal

Vaikų ir jaunimo teatrų festivalio „Bendraamžių scena 2022“ spektakliuose gvildentos aktualiausios vaikų ir jaunimo problemos

2022 11 14

Lapkričio 11–12 dienomis po trejų metų pertraukos Kultūros centre vėl vyko vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bendraamžių scena“. Renginyje parodyti šeši spektakliai, surengtos kūrybiškumą skatinančios  edukacijos  vaikams ir jaunimui. O svarbiausia – parodytas išskirtinis dėmesys neįgaliems vaikams.
Lapkričio 11 dieną  festivalio atidaryme pristatyti jame spektaklius rodysiantys vaikų ir jaunimo  teatrai ar trupės iš Ukmergės, Šiaulių, Ignalinos, Plungės, Vilniaus ir Joniškio. Festivalio spektakliai kartais linksmai, kartais dramatiškai aktualizavo opiausias vaikų ir jaunimo patirtis, analizavo jų priežastis ir pasekmes, mokė pritapti, suprasti  ir priimti kitokį bendraamžį, gerbti ir saugoti gamtą, puoselėti kitas vertybes.
Ukmergės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“ spektaklyje mažiesiems pagal  J. Januškevičiūtės pjesę „Žirafa su kojinėmis“ (režisierė  Tamara Kvieskienė) pasakojo  apie džiunglėse gyvenančią žirafytę, kurios tikrumu abejojo kiti džiunglių gyvūnai vien todėl, kad ji buvo kitokia – mūvėjo kojines. Dėl šios savybės žirafytė patyrė bendravimo sunkumų, tačiau galiausiai džiunglių bendruomenės buvo pripažinta dėl savo draugiškumo ir drąsos, gelbėjant kitus nuo pavojų.  
Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Kompanija šauni“  spektakliu jaunimui „Mes esame – mūsų nėra“ (režisieriai Dalė ir Virginijus Dargiai) kalbėjo apie netradicinio lytiškumo jaunų žmonių patirtis visuomenėje. Sudėtinga, vis dar skaudi ir jautri LGBTQ tema paskatino šią teatro studiją sukurti dokumentinį spektaklį. Iki jo vaikai kalbėjosi su skirtingų profesijų LGBTQ bendruomenės žmonėmis, vėliau analizavo interviu ir savaip interpretavo spektaklyje.
Plungės kultūros centro teatras „Saula“ spektaklyje jaunimui „Nereikalingi“ (pagal Juozo Glinskio pjesę, režisieriai Sigita ir Romas Matuliai) prakalbo apie jaunuolių socializacijos centro, į kurį perauklėjimui uždaromi dažniausiai niekam nereikalingi, problemas keliantys „sunkūs“ paaugliai ir jaunuoliai, realijas. Skaudžios jaunuolių patirtys čia, izoliacijoje, tampa dar aštresnės, nes ir čia jų laukia smurtas, išankstinės nuostatos, stipresnio diktatūra, jaunuoliams klijuojamos nusikaltėlių etiketės. Pagrindinio spektaklio veikėjo Sauliaus laisvės ir meilės troškimas verčia jį bėgti iš uždaro prievartos pasaulio, net ir žinant, jog išėjimo nėra.
Festivalio šeimininkai, Joniškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Bendraamžiai“, parodė spektaklį jaunimui ir suaugusiems „Vunderkindas arba šokoladinis Mocartas“ (pagal Herkaus Kunčiaus pjesę, režisierė Rasa Ripskienė). Spektaklio pasakojimas  šmaikščiai gvildeno rimtas problemas. Apdovanota išskirtiniais muzikiniais gebėjimais mergaitė nesijaučia laiminga – jos  prigimtį, vaizduotę, troškimą turėti paprasčiausio vaiko nerūpestingą vaikystę slopina mokyklos taisyklių atmosfera, mokytojų ambicijos ir metodikos, spaudimas per greitai suaugti, bet kokia kaina tapti sėkminga ir naudinga mokyklai, visuomenei. O kur dar stereotipas  – vunderkindais gali būti tik berniukai, o kur dar pinigų už muzikos mokslą stygius... Paauglė tampa savo nepaprastų gebėjimų įkaite. Mergaitei į pagalbą ateina atgijusi Mocarto statula, padėjusi ne tik jai, bet kitiems mokyklos bendruomenės nariams rasti išeitis iš toksiškų situacijų.
Lapkričio 12-ąją Vilniaus teatro trupė „Gerutė ir Nevaliukas“ mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams suvaidino linksmą edukacinį situacijų spektaklį „Sesutė Gerutė ir broliukas Nevaliukas“ (režisierius Linas Barauskas).  Interaktyvus situacijų spektaklis, įjungęs ir žiūrovus, mokė vaikus sąžiningumo, kvietė sveikai gyventi, tausoti aplinką, skatino kūrybiškumą ir savimonę.
Paskutinis festivalio  pasirodymas – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatro „IKI“ spektaklis  jaunimui „Baltos durys“ (pagal Vytauto Račicko romaną, režisierė Jolanta Narbutaitienė) –  aktualus, sukrečiantis pasakojimas apie jauno žmogaus pasirinkimų ir kritimų kelią – nepaliko abejingų. Įtaigiai parodyta istorija kaip lengva nusivylusiam, klaidingus sprendimus pasirinkusiam  jaunimui pakliūti narkotikų priklausomybėn ir kaip sunku rasti kelią iš šio labirinto. Visada esančios vilties metafora – Baltos durys  – kvietė klaidas analizuoti, suprasti ir dėl savo gyvenimo  kovoti.  
Festivalyje be spektaklių vyko ir kitų veiklų. Liaudiškų ir ne tik žaidimų edukaciją festivalio dalyviams vedė pats  „Bendraamžių“ teatras.  Žaidimų jaunuosius aktorius mokė Kultūos centro choreografas Vitoldas Krajinas.
Menininkė Jūratė Beniuškevičienė festivalio dalyviams, žiūrovams ir neįgaliems vaikams vedė mandalų taškavimo edukaciją „Dedu tašką“. Joniškio  „Aušros“ gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojos Kristinos Judžentytės, festivaliui sukūrė instaliacijas, eksponuotas Kultūros centro holo ir kt. erdvėse. Į festivalį pakviesti asociacijos „Joniškio Lietaus vaikai“ bendruomenės nariai. Jiems suteikta galimybė tapti savotiškais festivalio spektaklių ekspertais ir išsirinti labiausiai patikusį.
Festivalį vainikavo uždarymas, kuriame visiems festivalio dalyviams geru žodžiu, padėkomis ir dovanėlėmis  dėkojo Kultūros centro direktorė Gerda Gudinaitė.
Festivalį organizavo Rasa Ripskienė ir „Bendraamžiai“.
Fotografas Egidijus Gricius