Naujienos

Atgal

Solidžia atminimo lenta įamžintas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas

2020 10 30

Spalio 30 d. prie Joniškio baltosios sinagogos fasado sienos prisegta Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769 m.) įamžinimui skirta atminimo lenta. Nors Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas svarbus ir kaip Joniškio savivaldos istorijos dėmuo (jam vadovavo tuometinės Joniškio savivaldos atstovai – vaitai (seniūnai) ir bajorai), ir kaip vienas pirmųjų Joniškio krašto ir regiono laisvės kovų istorijos faktas, iki šiol jis nebuvo jokiais atminties žymenimis įpaminklintas. Atminimo lentos prisegimo vieta – Baltosios sinagogos fasadas – pasirinkta todėl, kad 1616–1795 m. sinagogos vietoje stovėjo Joniškio miesto rotušė – senosios, magdeburginės, Joniškio savivaldos pastatas – kuri buvo viena esminių lokacijų šio sukilimo kontekste.
Sukilimo priežastys, eiga, baigtis
1765 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis, valdant Abiejų Tautų Respublikos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas, vykdęs valdymo ir ekonomikos reformas. 1768 m. A. Tyzenhauzas ėmė kurti palivarkus, kurių žemes turėjo įdirbti valstiečiai. Valstiečiai iš savo žemių buvo išvaromi, įvestas priverstinis lažas, padidinti mokesčiai, duoklės natūra, valstiečiai turėjo nemokamai tiesti kelius, statyti pastatus ir manufaktūras, jose nemokamai dirbti. Iš šeimų buvo atiminėjami vaikai ir jaunuoliai darbui manufaktūrose. Bet koks nepasitenkinimas ir pasipriešinimas buvo malšinamas smurtinėmis bausmėmis.
Iki tol Šiaulių ekonomijos valstiečiai tik juridiškai buvo baudžiauninkai, o faktiškai nėjo lažo apie 150 metų, atsipirkdami piniginėmis rentomis (činču), kurias galėjo sukaupti iš faktiškai savarankiškai valdomų ir dirbamų žemių. Šiaulių ekonomijos „karališkieji valstiečiai“ gyveno žymiai geriau, negu privačių Lietuvos dvarų baudžiauninkai ir laikė save laisvaisiais valstiečiais, neribojami sudarė santuokas su miestiečiais ir smulkiaisiais bajorais. Tokią savimonę jiems leido tiems laikams turėta nemaža ekonominė laisvė. Drastiškos A. Tyzenhauzo reformos iš pradžių sukėlė pavienius bruzdėjimus, vėliau virto organizuotu masiniu ginkluotu pasipriešinimu.
Sukilimas prasidėjo Žagarėje 1769 m. liepos 13 d., kitą dieną persimetė į Joniškį, kuris buvo didžiausias Šiaulių ekonomijos miestas, tapęs sukilimo centru ir pagrindine vadaviete. Liepos 15-16 d. sukilo Gruzdžių gubernija. Vėliau sukilimas išplito ir į Šiaulių guberniją.
Sukilimo varomoji jėga buvo turtingieji valstiečiai, jam vadovavo keletas vaitų (seniūnų) ir bajorų. Pagrindiniai jų – Joniškio vaitas Mykolas Pauga, kilęs iš turtingų valstiečių, Jakiškių vaitas Martinjonas Radvilas, Juodžių vaitas Vaitiekus Margelis, bajoras mokytojas Simonas Aleksandravičius ir kt. Sukilėliai turėjo savo priesaiką ir programą, kuri iš esmės reikalavo tokių sąlygų, kurios buvo iki reformų. Aktyviausiai sukilime dalyvavo Joniškio gubernija (44 kaimai).
1769 m. spalio 20 d. valstiečių pasipriešinimas panaudojus karines pajėgas buvo numalšintas. Maištininkų teismas gruodžio 4 d. įvyko Kaune. Joniškio vaitas, sukilimo iniciatorius ir vadas Mykolas Pauga ir Jakiškių kaimo vaitas Martinjonas Radvilas 1770 m. sausio 12 d., stebint Joniškio magistratui ir prievarta iš aplinkinių kaimų suvarytiems valstiečiams, buvo viešai nukirsdinti, o vėliau ketvirčiuoti Joniškio turgaus aikštėje (dabar Miesto a.). Kiti maištininkai nuteisti kalėti iki gyvos galvos ar viešai plakti rykštėmis iki suluošinimo.
Kur palaidoti M. Paugos ir M. Radvilo palaikai nėra žinoma. Įvykis įpaminklinamas minint jų žūties 250 metines.
Apie projektą
Atminimo lenta sukurta vykdant Joniškio kultūros centro istorinės atminties projektą „Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo įamžinimas“ (projekto iniciatorė ir vadovė Ilona Osipova), iš dalies remtą Lietuvos kultūros tarybos. Marmuro lentos dizaino autorius – kraštietis dizaineris Justas Petrulis (Vilnius), naudoti heraldikos simboliai – kraštiečio dailininko prof. Juozo Galkaus (Vilnius), skulptorius – Jonas Gencevičius, darbus atlikusi įmonė – „Veritas Ana“ (Vilnius). Istorinio konteksto konsultantai – Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir istorikas dr. Ernestas Vasiliauskas. Projekto partneris – Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, kurio indėlis – įtraukti Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo atminties vietą į Lietuvos ir rajono turizmo išteklius.
Atminimo lentos sukūrimas ir prisegimas – yra pirmasis (jau įgyvendintas) Joniškio kultūros centro vykdomo projekto etapas. Kiti etapai – svarbiausių sukilimo vadų, kilusių iš Joniškio krašto, Joniškio vaito M. Paugos ir Jakiškių vaito M. Radvilo, apie kurių kilmę, šeimas, palikuonis mažai žinoma, genealoginiai tyrimai ir jų pristatymas visuomenei bei įvedimas į istorinį naratyvą (atlieka VšĮ „Istorinių ir genealoginių tyrimų institutas, istorikė-genealogė Kornelija Gureckaitė) bei oficiali atminimo lentos atidengimo ceremonija. Šie etapai bus įgyvendinti tuomet, kai baigsis ribojimai dėl Covid-19.