kolektyvaikolektyvaikolektyvaikolektyvaikolektyvaikolektyvai
Žemaičių g. 14,  LT- 84143 Joniškis,
Tel. (8 426) 53475, faks. (8 426) 53475,
El. paštas:  jkultura@kmd.lt
Direktorė: Gerda Norušaitienė
bendraamziai     ziburys

Judesio eksperimentas „Sesuva“


2013, balandžio 4
 
     Kovo 8 d. Joniškio kultūros centre parodytas eksperimentinis judesio spektaklis „Sesuva“, skirtas Tarptautinei moters dienai, tapo atradimu, tikra naujiena Joniškio publikai. Emocingame, ekspresyviame, gilias moteriškumo prasmes skleidžiančiame spektaklyje šoko jaunimo kultūros klubo „ETC“ jaunuoliai ir pati kūrinio autorė bei režisierė Violeta Lisovaitė. Jaunos kūrėjos mintys  apie spektaklį:
   „Deja, silpnybė čia kalta, ne mes!                                      
  Kokios sutvertos mes, tokios ir esam.
                                        (Šekspyras)
   Artistas turi skleisti fluidus į žiūrovą, kurti uždarą atmosferą. Taip gimsta spektaklis – uždaras pasaulis, kitas organizmas, kuriame skleidžiasi santykiai ir emocijos – viskas kaip tikrame gyvenime. Žiūrovas turi pasijusti lyg stebėdamas tą pasaulį pro rakto skylutę. Tai lyg „sekretas“, kurį atkasi ir pamatai kombinaciją, bet atkapstyt smėliuką turi tu pats.
    Judesio eksperimentas ,,SESUVA“ tai kvietimas atskleisti moteriškumo prigimtį per judesį, ieškant naujų išraiškos formų, neįrėminant kūrinio į jokį žanrą. Siekėme sutapti ir su kovo 8-osios proga. Pagrindinė idėja – papasakojant skirtingas moterų istorijas, suvokti galutinę išvadą – kažkur giliai visos mes panašios, visose moteryse slypi prigimtinis motiniškumas.
      Kūrinėlis susidėjo iš atskirų dalių–etiudų. Pradžia – tai gimimas iš idėjos. Moteris tarsi išplaukia. Ir bjauri, ir tobula. Ir šviečianti, ir temstanti. Galūnės labai lengvos. Gimstama sukauptyje, aukštojoje būsenoje. Moteris kaip medūza – ir skaisti, ir trenkianti. Gal tai taip pat užkoduota prigimtyje? Ir skęstančios, ir naivios... Kitas svarbus akcentas moters gyvenime – buitis. Kas grindis plauna, kas sportuoja, kas gamina, kas ieško įkvėpimo, kas skraido padebesiais, kas dovanoja gyvybę. Moters pradas ir buitis yra bendri ir neatsiejami kiekvienos iš mūsų gyvenimo aspektai. Tai yra, kas jungia. Toliau pradedamos pasakoti istorijos. Pirmoji moteris – Konstancija. Realistė, skeptiška, racionali. Ji kaip molekulė. Įsijautusi į gyvenimo ritmą, tačiau yra be galo vieniša ir iš tos vienatvės dažnai apsiverkia. Antroji – Dovilė. Menininkės pavyzdys. Biseksuali, ieškanti įkvėpimo. Cigaretės dūmas įkvepia ją mylėti moteris ir kurti. Trečioji moteris – Virginija. Moteris su našta ir turi dukrytę Auksę. Vargingai gyvena, todėl parduoda savo kūną. Vyras ją muša. Tai iš sielvarto kaukianti moteris. Eksperimento kulminacija – Jolitos istorija. Tai paviršutiniška moteris. Ji skleidžia erotiką. Ji vieniša, tačiau laiminga. Nesuprasdama dvasinių dalykų, vadovaujasi tik gyvuliškais instinktais. Staiga visos veikėjos atsiduria kariuomenėje. Masė moterų,  vis bandančių lygiuotis į vyrus, trypia pagal suzuki teatrinį metodą. Muša prakaitas. Įspūdį kelia ne pompastiška judesių gausa, bet didėjantis vidinis sunkumas. Galų gale visos krenta kaip bejėgės būtybės, bet čia pat vėl stojasi ir bando prilygti vyriškajai lyčiai. Tik ar tai iš vis įmanoma? Penktoji moteris – Emilija. Tai moteris su psichine negalia, kuri ieško kuo pasitikėti. Niekas nesuvokia jos iliuzijų pasaulio. Ji bando nusižudyti, bėga nuo savęs. Ją persekioja velnias. Ir paskutinis etiudas – Violetos ir Tado. Tai dviejų lyčių    jungtis. Tai šeimos, energijos ir jaunystės išraiška. Juoda – balta, jing –jang. Kūrinio atomazga – krentantys kūnai. Visas vienija pašaukimas – motinystė. Tai mus vienija, įprasmina ir įdvasina. Pasirodo maža mergaitė ir temsta šviesos...
       Gal šis judesio eksperimentas apie seserų šalį. Tarp seserų būna visko – draugystės, meilės, pavydo, nesupratimų, skirtingų požiūrių į tuos pačius dalykus. Bet ta šalis – tai sąjunga, tai kraujo ryšys, tai protėvių bendrystė moteryje – gyvybės nešėjoje ir šeimos židinio saugotojoje. Vyraujančios spalvos, šešėliai, širmos, šydai ir garsai – tai sesuvos šalies laukai, kuriuose auga ne tik duona, bet žolė, laikanti rasą, trapų ryto gurkšnį naujiems potėpiams, naujam seserų ratui. EMOCIJOS. Jos valdo moteris, bet nėra svetimos vyrams. Tačiau vyro personažas daugiau neigiamas, įsakmus, net šiurkštus. Vis dėlto, kiekvienas veikėjas turi savo charakterį. Nėra pagrindinio – visi pagrindiniai. Kiekvieno individo vaidmuo sukelia skirtingas ir emocijas: trapaus, laukinio, erotiško, valdingo, valiūkiško personažo įkūnyta aistra persiduoda žiūrovui. PRASMĖ. Antros pusės paieškos. Meilė, kūdikio sūpavimas. Trapi vaikystė. Moters dalia – laikyti kelis namų kampus. Prausimo ir prausimosi ritualas simbolizuoja ne tik kūno, bet ir dvasios nuolatinį stiebimąsi į šviesą. Čia, ,,Sesuvoje“, sukasi pasaulio ratas, pripildytas erotikos, prievartos, tyrumo ir gėrio mišinio.
  ,,Sesuvą“ įkvėpė asmeninė patirtis iš laiko praleisto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taip pat inspiravo šiuolaikinio šokio pradininkė pasaulyje Pina Baush.
     Visi turime būti šviesos nešėjais. Bent mažą širdies dalelę paskirti jai laikyti, kad kai pritrūksime jos, kažkas stipriai stipriai supurtytų ir ji pati išslystų iš tos mažos kertelės, kurioje tūnojo baugi ir pamiršta“.
  
  
     
 
Daugiau  nuotraukų




Dalytis







ARCHYVAS
NUORODOS